Ar pastebėjai, kaip kartos evoliucionuoja per tą pačią klaidą – tik kitu pavidalu?
Buvo laikai, kai iš ūkininkų atimdavo grūdus, valdžia pasiimdavo viską. Kitą sezoną grįždavo derliaus, o derliaus tai nėra, nes jei atimi sėklą, nėra iš ko auginti.
Ir tada atėjo kita karta, kuri jau ne per grūdus, o per vaikus.
Auginimas per bausmes, per atėmimą, per draudimą, per agresiją – nedaryk, negalima, nešnekėk, nesiginčyk, nes taip pasakiau…
Ir vėl tas pats scenarijus ir vėliau stebėjimasis:
Kodėl nėra rezultato?
Kodėl nėra vidinės brandos?
Kodėl nėra savarankiškumo?
Jei atimi sėklą, nėra iš ko auginti.
Šiandien gyvename laisvės laikotarpyje, draudimai jau neveikia ir baimė nemotyvuoja, bet laisvė be proceso irgi nekuria derliaus.
Rezultatą duoda ne draudimas, o aiškus procesas, aiškios taisyklės, aiškios pasekmės ir erdvė bandyti.
Ši karta išbando viską:
– Ji kuria technologijas
– Ji reiškiasi įvairiausiuose kanaluose
– Ji generuoja ne tik derlių, bet ir inovacijas.
Taip, ji gal nežino, iš kur atsiranda grūdas, bet ji jau moka ir kuria pasaulius.
Tai ne degradacija, tai evoliucija. Klausimas tik vienas – ar mes stovėsime vietoje ir nostalgijoje, ar žodžius paversime veiksmais?
Juk derlius visada prasideda nuo sėklos, o sėkla nuo mūsų sprendimo.