Apie tą laiką, kurį vadiname vidurio amžiumi, apie tą etapą tarp trisdešimties ir penkiasdešimties, kuris dažnai pavadinamas krize, bet man jis vis labiau panašėja į kelionę namo. Į savastį. O jei žiūriu per astrologijos prizmę, man tai labai primena karminį amžių – laiką, kai iki tol rinktos patirtys staiga pradeda reikalauti integracijos, kai nebeužtenka būti tuo, kuo išmokai būti, kai savastis, tarsi saulė zenite, pasiekia aukščiausią tašką ir apšviečia viską, ko nebenori matyti.
Iki tol gyvenimą kuriame iš pradžios taško, iš fantazijų, kad dar spėsime, dar pagyvensime. O čia staiga atsiranda pabaigos perspektyva. Mintys apie prasmę, baigtinumą ir likimą. Griūna jaunystės svajonės ir saugumo iliuzija. Kūnas siunčia nerimo signalus atsiranda keistas ilgesys kažko, ko net negali įvardinti. Atrodo, kad miršti, bet tai dar ne mirtis, tai trečiasis gimimas!
Mes gimstame keturis kartus ir šiame etape savastis verčia išmokti tai, ko anksčiau vengėme. Jei buvai GERA MERGAITĖ – teks mokytis kovoti, jei visą laiką kovojai – teks mokytis nuolankumo, jei buvai racionali – teks susitikti su jausmais, o jei buvai stipri – teks pripažinti, kad pavargai. Sena tapatybė nebeveikia, o nauja dar neaiški.
Šio gimimo dalis gali būti švelni, per mažus pokyčius arba staigi – per skyrybas, netektis, ligas ar net karjeros griūtį. Vidutiniškai tai trunka apie trejus metus, jei leidiesi į kelionę. Įdomu, kad gilūs dvasiniai patyrimai irgi virškinami apie trejus metus (ne per savaitę ar per mėnesį), o vidutiniškai 3 metus. Tai nėra greita transformacija, tai tarsi išsilukštenimas ir po jos žmogus kartais net pats nustemba, kaip giliai pasikeitė.
Todėl man vidurio amžius nėra krizė, tai karminė korekcija ir savasties kvietimas grįžti namo. Ir matyčiau didžiausia drąsa šiame etape, ne bėgti atgal į saugią jaunystės iliuziją, o pasilikti tame slenkstyje tiek, kiek reikia, kol išgirsti, ko iš tavęs prašo siela.