Neįsisąmonintos patirtys ima valdyti mūsų pasirinkimus, kol galiausiai jas palaikome tiesiog likimu.
Mes keliaujame per patirtis, kurių dar neišgyvenome ir anksčiau ar vėliau mes jas patirsime, gal kitame etape, gal netikėtomis aplinkybėmis. Kiekviena patirtis yra nuostabi tuo, kad ji neskuba, nes laukia erdvės ir to pačio geriausio momento, kada tai gali būti patirta.
Tačiau tikroji išmintis slypi ne pačioje patirtyje, o tai kaip ją užbaigsime ir kai suprantame, kad šios užduotys yra skirtos mums, mes jas atpažįstame, priimame ir užbaigiame.
Tokiu būdu mes neperkeliame savo nebaigtų ar nepatirtų kelionių savo kartoms.
Tai yra kvietimas išmokti atpažinti, patirti ir užbaigti tai, kas mūsų.